Ubagų diena

Rugpjūčio 2 – oji.

Šios artėjančios šventės proga šiemet galima pasveikinti kas penktą savo kaimyną kadangi, pasitelkiant statistiką, 2015 metais Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena dvidešimt procentų šalies piliečių. (Bent jau taip teigia Birutė Vėsaitė portale alfa.lt). Ten pat teigiama, kad 2000 – taisiais metais žemiau šios ribos gyveno 16 procentų mūsų bendrapiliečių. Ką gi – gyvenimas tik gerėja 🙂 , bet politiką palikime ramybėje…

Taigi: ubagų diena švenčiama (?) rugpjūčio 2 dieną. Tiesiog senovėje buvo įprasta pavaišinti nepriteklių ir vargų kamuojamus kaimynus. Nunešti jiems maisto, duonos ar kitų gėrybių. Tai tarsi rugiapjūtės pabaigos tradicija. Kaip dažniausiai būna – tuo sugebėjo pasinaudoti krikščionybės pasekėjai ir šią dieną paskelbė Šventosios Mergelės angeliškosios švente. Pranciškonai šią dieną vadina Porciunkulės diena. Šis šventės pavadinimas kildinamas iš Porciunkulės miestelio esančio Italijoje pavadinimo. Tame miestelyje Šv. Pranciškus Asyžietis atstatė nedidelę koplyčią ir įsteigė vienuolyną. Legenda byloja, kad Pranciškus Asyžietis buvo ypač neturtingas ir net neturėjo už ką įsigyti avalynės – dėl ko net vaikščiodavo basas, tad pagal legendas ir su tuo gali būti susietas šios dienos pavadinimas. Tik darosi įdomu iš kokių lėšų basas ir neturtingas Šventasis sugebėjo atstatyti koplyčią?..

Vestuvių scenarijus

Ateina toks metas – lakštingaloms suokti,

Žiedams ir jausmams sužydėti.

Ateina toks metas – mylėti ir tuoktis

Ir dviem savo lizdą sudėti.

Gerbiamieji svečiai, tėveliai, mes visi susirinkome čia į dviejų žmonių, norinčių sujungti dvi širdis į vieną, didžiąją šventę. Mus ir šiuos jaunus žmones jaunieji paprašė palydėti į santuokų rūmus. Mano vardas – ….., piršlio vardas – ………… Tad jaunoji prašom užrišti piršliui juostą, prisegti gėlytę, o jaunasis – prisegti gėlytę svočiai.

Kadangi dabar jau esam oficialūs piršliai, tad prašom jaunosios mamytę prisegti savo dukrai rūtų vainikėlį, o jaunojo mamytę – prisegti gėlytę sūnui.

PORŲ SUPORAVIMAS

Dabar norėtumėm pristatyti ir mūsų gausią palydą:

Vyriausias pabrolys – ……., jo pamergė – ……..

Pabrolys – ……….., pamergė – ……….

Pabrolys – ……….., pamergė – ……….

Aš siūlau pakelti taures putojančio vyno už jaunuosius, kurie šiandien sujungs savo kelius į vieną platų kelią ir už tuos žmones, kurie bus šio įvykio liudininkais. (Piršlys iššauna šampaną.)

ATSISVEIKINIMAS SU TĖVAIS

Šiandien mes susirinkome išlydėti ………….. ir ………….. į pačią didžiausią, reikšmingiausią ir gražiausią jų gyvenimo šventę. Tarp mūsų yra patys brangiausi ir artimiausi jauniesiems žmonės – jų tėvai.

Brangūs tėveliai, rasotomis pievomis saulėtais laukais nubėgo nerūpestinga Jūsų vaikų vaikystė. Mažas takelis, išlydėjęs į gyvenimą, kaspinu nudulkėjo tolyn ir susitiko su kitu keliu. Du maži keliai panoro susijungti…

Išeina vaikai i pasaulį

Kaip kartą išėjote Jūs.

Ištiesę sparnus į saulę,

Palieka gimtuosius namus…

Išeina, dabar jau išeina,

Suradę vienas kitą ir meilę.

Dviese laimingi išeina

Į platų gyvenimo kelią.

Mieli jaunieji, gyvenime būna metų, kurie verti vienos dienos, bet būna dienų, kurios virsta metais… Tegul ši diena pavirs Jums laimės metais, ilgu laimingu gyvenimu. O dabar Jūsų laukia nuostabi, nepaprasta kelionė, iš kurios jau grįšite vyru ir žmona.

……….. ir …………, prašom atsisveikinti su Tėveliais, o Jūsų, tėveliai, palaiminkit savo vaikus, žengiančius į savarankišką gyvenimą. (Tėveliai laimina vaikus)

Palinkėkit mums gero kelio, o jums – gero, smagaus laukimo.

SANTUOKŲ RŪMAI

GAMTA

TILTAS (Į vandenį išmetami rakteliai nuo surakintų širdžių)

SUGRĮŽUS STALO IŠPIRKIMAS

I UŽSĖDIMAS

Supažindinimas su nauja šeima, piršlys perskaito santuokos liudijimą.

Pirmasis tostas tegul bus už šį svarbų dokumentą ir už šiuos du jaunus žmones, kurie sukūrė …………….. šeimą. Atiduodame Jums patiems šį dokumentą saugoti ilgus metus.

VALDŽIOS RINKIMAI

Bendrai tvarkai palaikyti būtina išsirinkti vietinę valdžią. Rinkimai – malonus dalykas, todėl kviečiu vienus balotiruotis, o kitus – balsuoti.

Manau, kad pats viršiausias prie šio stalo bus piršlys. O kad nebūtų abejonių, jog jis labiausiai tinkamas, trumpai jį charakterizuosiu:

Vyras šis kaip reta tvirtas,

Matos – ne iš kelmo spirtas.

Skaito knygas trim kalbom,

Groja tik retom progom.

Jo be to dar sveikas protas,

Bet blogiausia – jis ženotas.

Turi daug puikių savybių,

Tai ne vyras – įžymybė.

Na o koks viršininkas be sekretorės? Manau, kad tinkamiausia kandidatūra bus svočia. Keletas žodžių apie ją:

Ši šauni dama,

O be to – mano žmona,

Trijų mėnesių kalbėjo,

Metų jau į šokius ėjo.

Ir dabar šoka, dainuoja,

Ir tuo vyrus privilioja,

Turi nuostabių gabumų,

Pilną spintą naujų rūbų.

Šiandien dar puikių savybių

Pasakyčiau aš daugybę,

Bet nuo seno taip jau yra –

Gera prekė save giria.

Mieli sveteliai, mes jau save išsirinkome, o dabar siūlykite kandidatus į tokias pareigybes:

Stalo viršaičiai – taurininkai

Juristas –teisingumo ministras

Meilės ministras

Visų vestuvių komendantas, kad viską matytų ir laiku į lovas suguldytų

Gaisrininkas – malšinti gaisrams šachtose bei skatinti gaisrus pabrolių ir pamergių širdyse.

PIRŠLIŲ IR TĖVŲ PALINKĖJIMAI

SV.

Gyvenimas tikriausiai toks ir liks jis,

Kol jo gyvąja dalimi esi –

Tai miglotą dieną keičia saulės blyksnis,

Tai vėl sutrikęs neria debesin…

O tos giedros, o tos ramybės,

Jau vis dažniau dairytis teks kely.

Gyvenimas – tai didelis stebuklas,

Kurį suvokti ne visada gali.

PR.

Kaskart tenka sau mažiau palikti,

Save kitam lyg skolą atiduoti.

Ir spręsti šią nelengvą lygtį,

Nors dar toli, labai toli ruduo…

Toksai gyvenimas…

Tokia, galbūt, visa žmogaus gama:

Ieškodamas erdvės aukščiausio taško

Kažkam esi šviesa ir šiluma…

Būkite meile, šiluma, šviesa vienas kitam, būkit laimingi suradę vienas kitą, būkit laimingi visus savo bendro gyvenimo metus. (Visi išgeria)

Dabar suteikiamas žodis tėveliams (Sveikina tėvai)

Mums atrodo, kad Jūs visi jau pavargot sėdėti ir Jūsų širdys bei kojos tiesiog veržiasi į šokių aikštelę. Kaip visad – užleiskime į priekį jaunuosius.

TĖVŲ PAGERBIMAS

Šiandien mes su didele pagarbą žvelgiame į …………. ir ………….. tėvus. Jie augino, naktis nemiegojo, buvo teisingi, kai baudė, švelnūs ir kantrūs. Jie buvo šventi, kai supo savo vaikus ant rankų.

Jei Jūs, Tėveliai, galėtumėt,

Jūs akmenis nuristumėt nuo kelio

Ir būtų jis paprastas, tiesus.

Jei Jūs, Tėveliai, galėtumėt,

Paverstumėt į saulės spindulius

Žvarbius lietaus lašus.

Jei Jūs, Tėveliai, galėtumėt,

Surinktumėt bėdas, skausmus,

Papuoštumėt vaikų dienas

Žiedais pavasariniais….

Siūlau visiems išgerti už jaunųjų tėvelių sveikatą.

ŽIDINIO UŽDEGIMAS

Mieli jaunavedžiai, nuo pat pirmos dienos tegul prasideda gražus ir žydintis Jūsų gyvenimas. Žinokite, didžiausia laimė gyvenime yra mylėti ir būti mylimam.

Kad Jūsų šeimos laimė būtų tvirta, mes norime paprašyti, kad brangūs Tėveliai perduotų Jums dalelę savo šeimos židinio ir nuo šios dienos Jūs turėsite savo židinį kūrenti patys.

(Degamas židinys) Tegul ši simbolinė ugnelė primena Jums …………. ir …………. Jūsų tėvų palaiminimą, jų meilės šilumą.

Tik ja lyg stebuklu tikėkit

Užgesti jai niekad neduokit

Kūrenkit lyg šventąją ugnį

Už jokius turtus neparduokit.

Gaivins ji lyg tyras šaltinis

Ji bus migloje žiburėlis

Te saulėto kelio Jums niekad

Neperbėga juodas šešėlis.

Pakelkime taures už naujos šeimos židinį.

JAUNŲJŲ PALYDOS

Štai ir baigėsi diena. Tačiau prasideda bendras Jūsų gyvenimas, bendros Jūsų problemos ir rūpesčiai.

Pirmoji problema – pirmoji naktis. Nepergyvenkit, ne jūs pirmi, ne jūs paskutiniai. Kad problemų neiškiltų, įteikiame jums mažą dovanėlę: „Spec. poilsiui – spec. rūbai“

Jaunajai – pirštinės, kad nagais ilgais savęs ir vyro nesudraskytų; šaliką, kad gerklė nesušaltų, nes juk kitos kūno vietos bus smarkiai šildomos (tai yra, su kaldra užklotos).

Jaunajam – kaklaraištį, jeigu kas netikėtai naktį ateitų, kad į padorų žmogų būtų panašus; kojines, kad per daug žmoną šildydamas, kojų nenušaltų.

Abiem bendrai įteikiame litrą kefyro ir sūrmaišį. Ką čia žinai, nueisit sau ir knarksit ramybėje. Neišdegs. Naktį šventus darbus dirbti reikia. Kaip jums seksis iš to kefyro kažką padaryti, mes pamatysim rytoj.

(Išlydimi jaunieji)

Na, o dabar, kas dar nenuvargo, šokiai iki pirmųjų gaidžių.

II DIENA

PR.

Labas rytas, mieli sveteliai.

Dailios mergytės, jauni berneliai,

Sveika jaunoji, jau atsikėlus,

Po sunkaus darbo dar susivėlus.

Labai prašau leisti truputį supažindinti

Kas naktį dėjosi, kai mūsų visa veselė ilsėjos.

SV.

Nosį nuprausęs vandeniu šaltu

Ir būk nutaisęs veidą nekaltą

Vaikšto jaunikis rytą iš lėto

Už galvos stveriasi, neranda sau vietos.

PR.

Jaunoji šiandien net žydi

Ir savo vyrą akimi lydi.

Truputį gaila šio mielo ryto

Kad vainikėlis naktį nuvyto.

SV.

Meilės ministras rytą nustatė

Ką visą naktį jaunieji statė

Lipdė, klijavo ir prakaitavo

Ir ne visai dar jie atsigavo.

Mūs pabroliukai irgi nesnaudė

Su pamergėlėm svajones audė

Ką jos ten murkė, ką pažadėjo

Šio namo sienos vien tegirdėjo.

PR.

O šiandien svečių galvos lyg puode virtos

Silpna ant dūšios, kojos netvirtos.

Tad, prašom, mieli sveteliai, pakelti pirmąją taurę ir pataisyti sveikatą.

(Valgomi pusryčiai)

RŪTŲ VAINIKĖLIO NUSEGIMAS

Kiekvienose vestuvėse ateina toks metas, kai jaunieji pagaliau turi tapti tikrais šeiminiais: jaunoji – šeimininke, jaunasis – šeimininku.

Atėjo metas nuimti jaunosios nuometą, nusegti žalias rūteles. Atiduoda jas tavo vyrui saugoti. Užrišiu tau, ………., skarelę ir prijuostėlę. Nuo šios minutės tu jau nebe nuotaka, o jauna šeimininke būsi.

Šeimininkę jau turime, reikia šeimininko. Nusegu ……….. baltą gėlelę ir atiduodu ją jaunai žmonai saugoti, o tau įteikiu šeimininko atributus – pypkę ir kepurę. Pypkę rūkydamas daug gerų minčių prigalvosi, o kad tos mintys iš galvos neištrūktų – pridenk kepure.

Už jaunuosius šeiminius siūlau pakelti taures.

ĮRANKIŲ ĮTEIKIMAS

Sakoma, kad jokia šeima nebus pilnavertė, jeigu neturės įrankių, kuriais galėtų tvarkyti šeimos ūkį, kurie padėtų išspręsti iškilusias problemas. Kadangi laikai nelengvi, viskas brangu, tai piršliai pirmai pradžiai įteiks pačius būtiniausius daiktus: tai kočėlas ir tarka.

Kočėlas – geras daiktas ir labai reikšmingas (iš patirties žinau). Tai nacionalinis lietuvių liaudies rakandas. O šiais laikais tai detalė meniškai išbaigianti namų interjero apipavidalinimą.

……………, nenusimink. prieš kočėlą aš tau duosiu tarką.

Grauš ji tave vaikine

Vis kiekvieną kartą

Todėl įteikiu aš tau

Šią plieninę tarką.

Gelbės jos prie cepelinų,

Na, ir šiaip varguose,

O kai neklausys …….

Nugarą tarkuosi.

Yra toks posakis: Ne piniguose laimė. Todėl didelio kraičio negausite, bet dar vieną būtiną daiktą padovanosime. tai – šaukštas. Po kočėlo ir tarkos panaudojimo šis daiktas padės susitaikyti ir darnoje gyventi. Tą košę, kurios sočiai prisivirsite per ilgą gyvenimą, kabinkite šiuo šaukštu ir vienas kito nekaltinkite.

Kad mažiau būtų barnių ir nesutarimų, duosiu tau,………….., vieną patarimą: jeigu vyras laiku negrįžta – nieko blogo. Kad tau ramiau būtų ir tu per atstumą matytum vyrą, įteikiu tau žiūronus. Matysi jį visur ir visada.

Kad nenervintum žmonos, nepamestum kelio į namus, dovanoju tau ……….. kompasą. Šis prietaisas tau padės išvengti ne malonumų, padės ir naktį, ir dieną, ir miške, ir lauke orientuotis žmonos ir namų kryptimi.

ŠOKIAI

PIRŠLIO KORIMAS

SVOČIOS PYRAGAS

APDOVANOJIMAI

 

Atvelykis

Taigi, pirmas sekmadienis po Šv. Velykų vadinamas Atvelykiu, arba vaikų Velykomis, arba Tomo sekmadieniu. Buvo šį sekmadienį Lietuvoje dažomi kiaušiniai ir dažnai netgi visus kuriuos ūkyje vištos sudėjo per visą savaitę dažydavo. Bet daužtis kiaušiniais buvo leidžiama tik vaikams. Gal dėl ko kito, o gal dėl to, šis sekmadienis vadinamas vaikų Velykomis.

Tomo sekmadienis… Pastarasis (Tomas) buvo labai nepatiklus ir paprašė, kad Kristus įrodytų savo tapatybę, kad prisikėlusysis yra būtent Kristus. Tomui buvo leista patikrinti fiziškai visas Kristaus žaizdas kūne, prisiliesti prie jų, jis net įkišo pirštą į Kristaus šono žaizdą. Galų gale, patikėjęs Kristaus tikrumu, Tomas pasakė: „Tu esi mano Viešpats ir mano Dievas“. Į ką Jėzus Kristus jam ir tarė: „Tu patikėjai, nes pamatei. Palaiminti tie, kurie tiki nematę“. Atvelykis tai šventė tiems, kurie (kaip ir Tomas) negalėjo, dėl kokių nors priežasčių, švęsti tikrųjų Šv.Velykų.